Romainių istorija

Dabartis

Romainiai – senovinė Lietuvos gyvenvietė tarp Nevėžio santakos ir buvusių vakarinių Kauno priemiesčių, 1997 m. prijungta prie Kauno miesto. Gamtos, istorijos, kultūros požiūriu gyvenvietė labai svarbi ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

Romainiai žavi savitu ir unikaliu gamtos grožiu. Čia atvykstantį svetingai sutinka išlakių pušų viršūnėmis kalbantis šilas, Nemuno ir Nevėžio santakos link žvelgiantys didingi šimtamečiai ąžuolai ir lankos pasidabinančios margaspalviais žiedais.

Čia gyvenantys brangina ir saugo gamtos sukurtą grožį bei dešimtmečiais puoselėtas kultūrines tradicijas ir vertybes. Gyvenvietė sparčiai plečiasi ir jaunėja, šiuo metu Romainiuose gyvena apie 2200 gyventojų. Statomi nauji, modernūs gyvenamų namų kvartalai, atnaujinama senoji gyvenvietės dalis. Didėjant poreikiui gyventi geriau ir gražiau, labai svarbu – žmonių susiklausymas, asmeninė atsakomybė bei iniciatyva.

Istorija

Čia, ant aukštų Nemuno, Nevėžio krantų, tarp ąžuolynų, pušynų baltai gyvena mažiausiai jau 6000 metų. Nemuno pakrantėse tarp Veršvų ir Marvelės yra seniausia Kauno gyvenvietė Romainiai. Nuo 1a. buvę plokštiniai-griautiniai kapai VIII-XII a. čia tapo plokštiniais ir degintiniais kapais. Ši tradicija būdinga Romainių, Ramovės (Seredžiaus seniūnija) gyvenviečių ir Ramintos girios (Mažoji Lietuva) kultūrai, maždaug 150 km. gyvavusiai panemuniais. Romainių, Ramovės vardai gyvenvietėms taip pat yra vieninteliai Lietuvoje, nurodantys čia buvusias svarbiausias lietuvių tikybos šventoves, šventuosius gojus ir ąžuolynus, kurių likučiai liko tarp Romainių ligoninės ir Medekšinės gatvės. Romainiuose, ant kalno buvo šventasis lietuvių gojus, o ant Veršvų piliakalnio – kapinynas.
1335 m. Kryžiuočių ordinas susitaikė su Lenkija ir metė visas pajėgas prieš Lietuvą. 1336 m. Romainių saloje, kur seniau Neris įtekėjo į Nemuną, pastatė Marienburgo pilį. Kryžiuočiams sunaikinus senąją Kauno pilį, apie 1364 m. LDK Didysis Kunigaikštis Kęstutis Veršvų saloje pastatė pilį Vyrgalę, kurią magistro Vinricho von Kniprodės vadovautas ordinas 1368 m. pajėgė sugriauti ir kitąmet toje vietoje pastatė Gotesverderio pilį.

Daugiau kaip 100 metų prie Romainių vyko Lietuvos kariuomenės ir ordino kruvini mūšiai.

Dar apie 1295 m. Aukštaičius valdant Vyteniui, Ragainės kontūras Liudvikas iš Libencelės buvo laimėję mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą. Apie 1370 m. (ir 1655 m.) jie vėl sudeginti ir nuniokoti. 1384 – 1402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai (vegeberichtai), kurių bent dešimtadalis (10 iš 100) ėjo pro Romainius (Romainen), jų svarbią pilį Marienburgą. Septyniasdešimtasis kryžiuočių kelias ėjo nuo Romainių į senąsias Lietuvos sostines Trakus ir Vilnių, pabrėždamas Romainių svarbą.
Romainiai ėmė atsigauti tik XVIII a. Juos valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, jų vaikaitis, paskutinis Lietuvos kariuomenės stovyklos viršininkas Karolis Prozoras, jo sūnus Mauricijus, 1831 m. vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Sukilimą numalšinus, Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša, 1839 m. dalyvavęs S.Konarskio sąmoksle ir 1863 m. sukilime. 1850-1917 m. Romainius valdė grafai Tiškevičiai ir jų įgaliotiniai. Po to dvarą nusipirko J.Galvydis — Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze (1936 m. atidaryta ir Romainių tuberkuliozės ligoninė).

Gretimame Vijūkų dvare gimė vienas žymiausių XVII a. Lietuvos istorikų jėzuitas Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609-1677). Romainių pradinėje mokykloje mokėsi kompozitorius J.Naujalis (1869-1934), dainos „Lietuva brangi” autorius. Čia gyveno, dirbo ir kiti Lietuvos valstybės kultūros veikėjai, taip pat poetas A.Mickevičius.

Gamta

Įvedus krikščionybę, buvo iškirsti šimtamečiai ąžuolai, nugriautas aukuras, išsiskirstė vaidilos. Ilgainiui pagoniškoji Romuva virto paprastu šilu, kuriame dar ir dabar , šalia pušaičių ir eglaičių, šlaitų raguvose auga senieji ąžuolai.

Dar ir šiandien yra vietovė Alkakalniu vadinama, kur, matyt, buvo aukojama pagoniškiems dievams.

Romainių miškas, pasak profesorės, hab. dr. J. Balevičienės, visais laikais buvo ypatingas, kaip respublikinės reikšmės retųjų floros rūšių radimvietė. Žymieji Vytauto Didžiojo universiteto botanikai K. Rėgelis ir J. Kuprevičius šiame miške surinko unikalų herbarą, kuris šiuo metu saugomas Vilniaus universitete ir Botanikos institute.

2001 metais Kauno savivaldybės iniciatyva atliktas detalizuotas augalijos ir gyvūnijos tyrimas parodė, kad ši teritorija pasižymi ypatingai didele biologine įvairove: čia auga 505 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių 2 įrašytos i Lietuvos Raudonąją knygą; čia pastebėti 69 rūšių paukščiai, iš kurių 32 rūšys įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių paukščių sąrašą.

Todėl Kauno miesto savivaldybės taryba 2001 02 15 sprendimu Nr. 43 įsteigė Romainių miško parką.
2006 metų Romainių bendruomenės centro iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis Romainių miško parke aptiktos 192 vabalų rūšys, iš kurių 3 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą (aštuoniataškis auksavabalis, niūraspalvis auksavabalis ir ąžuolinis skaptukas).